2024 m. pradžioje ūgtelėjęs nedarbas paskutinįjį metų ketvirtį sumažėjo. Tam didžiausią įtaką turėjo augęs užimtųjų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis, taip pat susitraukęs jaunimo nedarbas. Darbo užmokesčio augimas spalio–gruodžio mėn. išlaikė dviženklį tempą, jis ir toliau sparčiau didėja viešajame sektoriuje.
Komentuoja Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Bartas Baltušis
Darbuotojų su reikiama kvalifikacija pasiūla ir toliau nepasiveja paklausos, o tai darbuotojams leidžia palaikyti stiprią derybinę galią ir tai palaiko darbo užmokesčio augimą. Remiantis ketvirtojo ketvirčio Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, darbo užmokestis šalies ūkyje ūgtelėjo 10,7 proc. (žr. 1 pav.), o nuo praėjusių metų pradžios stebima darbo užmokesčio augimo dinamika viešajame ir privačiajame sektoriuose nepasikeitė: viešajame sektoriuje darbo užmokestis ir toliau kilo spartesniu metiniu tempu (14,5 %) nei privačiajame (8,9 %). Daugiausia prie viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo prisideda sparčiai didėjantys švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. Vertinant istoriškai, darbo pajamos ir toliau didėja sparčiai (žr. 2 pav.). O įtampa darbo rinkoje vis dar yra artima istoriškai aukštam lygiui, tai rodo ir beveik 2 proc. jau kurį laiką siekiantis laisvų darbo vietų lygis.
Metų pradžioje ūgtelėjęs nedarbas sumažėjo. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 6,5 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką nedarbo kritimui turėjo augęs užimtųjų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis (žr. 4 pav.). Pastebėtina, kad prie bendro nedarbo lygio sumažėjimo reikšmingai prisidėjo susitraukęs jaunimo nedarbas (žr. 5 pav.): daugiau nei 5 proc. punkto per metus sumažėjęs jaunimo nedarbo lygis lėmė apie du penktadalius viso nedarbo lygio susitraukimo. Kita vertus, ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo. Šiuo metu jie sudaro apie 43 proc. visų bedarbių – tai didžiausia dalis nuo 2021 m. pabaigos.
Užimtųjų1 skaičius šalyje per metus padidėjo, tačiau užimtumo raida atskiruose sektoriuose nevienoda. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bendras užimtųjų skaičius šalyje buvo 1,469 mln. 1 proc. didesnis nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu (žr. 6 pav.). Dirbančiųjų gausėjo apdirbamosios gamybos, kasybos ir energetikos veiklose. Panašus augimas fiksuotas finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklose. Užimtumo raidą Lietuvoje itin neigiamai veikė sunkumai transporto sektoriuje. Šios veiklos sąstingį lėmė vangi Europos Sąjungos (ES) ekonomikos raida ir susidaręs pervežimų pajėgumų perteklius Vakarų rinkose.
Keletą metų sparčiai kylantis darbo užmokestis skatina į Lietuvos darbo rinką įsilieti ir labiau išsivysčiusių ES valstybių gyventojus. Bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo beveik 23 tūkst. (1,6 %), iš jų 13 tūkst. sudarė ne Lietuvos piliečiai2. ES piliečiai (daugiausia iš Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos) nulėmė šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį viso užimtųjų užsieniečių padidėjimo. Plačiau apie Lietuvos demografines tendencijas 2024 m. skaitykite kovo 12 d. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
1 Užimtieji, dirbantys pagal darbo sutartis.
2 Bendras užimtųjų skaičius imamas iš VDA, užsieniečių – iš Užimtumo tarnybos. Daroma prielaida, kad šie duomenys tarpusavyje palyginami.
