2026 m. sausio 1 d. Bulgarija žengs naują integracijos į Europos Sąjungą (ES) etapą – taps dvidešimt pirmąja euro zonos nare. Euro įvedimas jau kelerius metus yra vienas svarbiausių Bulgarijos politinių prioritetų, o šių metų liepos mėn. ES institucijos oficialiai patvirtino, kad šalis yra pasirengusi prisijungti prie pinigų sąjungos.
Greta KunauskaitėLietuvos banko Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnioji ekonomistė
Bulgarijos ekonomika jau dabar yra glaudžiai susieta su euro zona. Šalis faktiškai atsisakė savarankiškos pinigų politikos dar 1997 m., įtvirtinusi fiksuotąjį nacionalinės valiutos (levo) kursą Vokietijos markės, o vėliau euro atžvilgiu. Tai de facto reiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos importą. Šis režimas taip pat lemia, kad Bulgarija jau dabar naudojasi dalimi euro teikiamų privalumų. Fiksuotasis nacionalinės valiutos kursas apriboja su valiutų kursų svyravimu susijusią finansinio stabilumo riziką. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į aukštą Bulgarijos ekonomikos euroizacijos lygį: apie 75 proc. valstybės skolos ir reikšminga privačiojo sektoriaus skolos dalis yra išreikšta eurais. Galiausiai, Bulgarija yra ir Bendro priežiūros mechanizmo narė – jos didžiausius bankus tiesiogiai prižiūri ECB. Todėl kyla klausimas, kokios papildomos ekonominės naudos narystė galėtų suteikti dvidešimt pirmajai euro zonos valstybei?
Narystės euro zonoje nauda: spartesnis augimas, didesnis atsparumas, geresnė valdysena
Pirma, prisijungimas prie euro zonos sudarytų sąlygas Bulgarijai sutaupyti ir veiksmingiau pritraukti kapitalą. Istorinė euro zonos plėtros patirtis rodo, kad naujos narės sulaukia geresnių kredito reitingų, mažesnių tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių skolinimosi išlaidų, taip pat sumažėja valiutos keitimo išlaidos. Remiantis Bulgarijos ekonomikos ministerijos duomenimis, vien dėl pastarojo veiksnio Bulgarijos mažosios ir vidutinės įmonės kasmet galėtų sutaupyti apie 1 mlrd. levų (apie 511 mln. Eur), o tai turėtų sudaryti sąlygas spartesniam eksporto augimui. Narystė euro zonoje taip pat turėtų Bulgariją padaryti patrauklesnę užsienio kapitalui ir kartu spartinti šalies ekonominę raidą
Antra, narystė euro zonoje sustiprintų Bulgarijos atsparumą krizėms. Prisijungusi prie euro zonos, Bulgarija įgytų visavertę prieigą prie ECB pinigų politikos ir likvidumo priemonių, įskaitant pagrindines refinansavimo operacijas, skubią (angl. emergency) likvidumo pagalbą ir kitus stabilizavimo mechanizmus. Kaip jau minėta, mažesnės viešojo sektoriaus skolinimosi išlaidos taip pat padidintų fiskalinę erdvę ir sustiprintų valstybės gebėjimą reaguoti į ekonominius sukrėtimus. Be to, antros pagal svarbą pasaulyje valiutos naudojimas reikštų kokybinį Bulgarijos ekonominio statuso pokytį ir iš esmės leistų eliminuoti išlaidas, kurias mažos ir atviros ekonomikos įprastai patiria rizikos vengimo epizodais investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų.
Trečia, turėtų pagerėti ekonominė valdysena. Tapus Eurosistemos dalimi, Bulgarijos nacionaliniam bankui nebereikės naudoti savo rezervų fiksuotajam kursui su euru palaikyti. Eurui tapus oficialia šalies valiuta, reikšminga šių atsargų dalis taps pertekline, jas bus galima diversifikuoti siekiant didesnės investicinės grąžos. Be to, turint omenyje ribotą Bulgarijos institucijų pajėgumą, euro įvedimas iš esmės veiktų drausminančiai ir panaikintų kraštutinių ekonominės valdysenos sprendimų – tokių kaip valiutos devalvacija – galimybę.
Atsižvelgiant į išvardytą naudą, euro įvedimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, galintis paspartinti Bulgarijos ekonominę konvergenciją. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, nuo 2007 m., kai Bulgarija tapo ES nare, šalies bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (vertinant pagal perkamosios galios paritetą), išaugo beveik tris kartus (nuo 42 iki 66 % ES vidurkio). Nepaisant to, Bulgarija ir toliau yra skurdžiausia ES valstybė, o ekonominės konvergencijos tempas atsilieka nuo kitų naujųjų Bendrijos narių. Tikimasi, kad augantis Bulgarijos patrauklumas užsienio investuotojams, spartėjantis eksportas į euro zoną, didesnis ekonomikos atsparumas kriziniams sukrėtimams ir tvirtesnė institucinė sandara sudarys palankias sąlygas spartesnei ekonominei konvergencijai.
Euro įvedimas visuomenės akimis: baimės, mitai ir realybė
Euro įvedimą, kaip ir daugelį reikšmingų ekonominių permainų, iš pradžių lydi visuomenės nerimas, kuris, išryškėjus euro teikiamiems privalumams, pamažu slopsta. Tokios nuotaikos pastaruoju metu sustiprėjo ir Bulgarijoje – euro įvedimo procesą lydi masiniai protestai. 2025 m. pavasarį eurą Bulgarijoje palaikė tik 45 proc. gyventojų, kitose dar euro neįsivedusiose ES valstybėse vidurkis yra 55 proc. Analogiška dinamika anksčiau buvo stebėta ir Lietuvoje: 2014 m. rudenį euro įvedimą palaikė 47 proc. apklaustųjų, tačiau 2015 m. rudenį, po euro įvedimo, 55 proc. lietuvių teigė, kad euras Lietuvai – naudingas (pernai šis rodiklis sudarė 71 %). Palaikymo eurui stiprėjimą iš dalies paskatino jo indėlis užtikrinant ekonominį stabilumą sukrėtimų laikotarpiu.
Menka visuomenės parama eurui Bulgarijoje nestebina: ji rodo gilesnę sisteminę problemą – itin mažą pasitikėjimą valstybės institucijomis. Visuomenės nepasitikėjimą institucijomis didina aukštas korupcijos lygis: pagal korupcijos suvokimo indeksą Bulgarija rikiuojasi priešpaskutinė ES, aplenkdama tik Vengriją. Pastaraisiais metais šalies politinę aplinką papildomai silpnino užsitęsęs nestabilumas: per trejus metus įvyko net septyneri rinkimai. Pasitikėjimas rinkimų procesu Bulgarijoje yra išskirtinai mažas – rinkimais pasitiki vos apie 10 proc. gyventojų, t. y. maždaug šešis kartus mažiau už ES medianą.
Viena dažniausių, tačiau nepagrįstų visuomenės baimių – kilsiančios kainos. Spartesnio kainų augimo baiminasi net 67 proc. Bulgarijos gyventojų. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad euro įvedimas vartotojų kainų raidos tendencijų nekeičia. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2015 m. euro įvedimas sutapo su mažos paklausos aplinka, tad fiksuotas netgi kainų mažėjimas (0,7 % defliacija), o valiutos pakeitimo poveikis kainoms, kaip nurodo Eurostatas, tesiekė 0,04–0,11 proc. punkto. Panašūs rezultatai stebėti ir kitose šalyse (Latvijoje, Kroatijoje, Estijoje), kur euro įvedimo poveikis kainoms buvo vienkartinis ir minimalus.
Euras – įgalinantis veiksnys, bet ne integracijos proceso pabaiga
Bulgarijos narystė euro zonoje užbaigs ilgai trukusį šalies ekonominės raidos etapą, kai Bulgarijos ekonomiką veikė kitur priimami sprendimai. Ir nors, remiantis Eurobarometro duomenimis, 52 proc. bulgarų nerimauja dėl ekonominės politikos suverenumo praradimo, euras suteiks galimybę Bulgarijai kaip lygiateisei narei dalyvauti formuojant euro zonos pinigų politiką ir priimti platesnius ekonominius sprendimus. Todėl bendrosios valiutos įvedimas ne silpnina, o stiprina šalies ekonominį suverenumą. Be to, prisijungimas prie vienos svarbiausių pasaulio valiutų tokiai nedidelei ekonomikai kaip Bulgarija – didelis laimėjimas, strategiškai svarbus ir ilgalaikę naudą užtikrinantis žingsnis.
Bulgarijos prisijungimas prie euro zonos neabejotinai bus svarbus šalies ekonominės raidos lūžio taškas, tačiau pats savaime jis negali būti laikomas ES integracijos proceso pabaiga. Bendroji valiuta suteikia daugiau stabilumo ir padidina atsparumą išoriniams sukrėtimams, tačiau pinigų integracija negali atstoti struktūrinių reformų. Bulgarija pagal daugelį išsivystymo rodiklių, įskaitant demokratinių institucijų tvarumą ir teisės viršenybę, vis dar yra ES pabaigoje, taip pat išsiskiria itin aukštu korupcijos lygiu. Institucijos yra ekonomikos stuburas, todėl, siekiant tvariai paspartinti ekonomikos augimą, jų stiprinimas turi tapti esminiu prioritetu.
Gilesnė integracija reikalinga ir platesniu ES mastu. Ilgalaikė ekonominė patirtis rodo, kad integracija į ES yra vienas iš svarbiausių naujųjų ES narių ekonominės sėkmės šaltinių. Bendroji valiuta yra svarbi integracijos atrama, tačiau ES ekonominis projektas yra gerokai platesnis nei pinigų sąjunga. Jo įgyvendinimas priklauso nuo to, ar ES sugebės nuosekliai mažinti bendrosios rinkos fragmentaciją, užbaigti Santaupų ir investicijų sąjungos projektą ir taip efektyviau nukreipti perteklines gyventojų santaupas į našias investicijas. Toks poslinkis sustiprintų kapitalo paskirstymo efektyvumą ir sudarytų prielaidas ekonomikos augimo paspartėjimui visos ES mastu, kartu didindamas ES gebėjimą prisitaikyti prie geoekonominio susiskaidymo keliamų iššūkių.
