Išblėsus prekybos įtampai ir tikintis naujo postūmio iš gynybos finansavimo, euro zonos ekonomikos perspektyvos pagerėjo. Po kelerių metų pinigų politikos griežtinimo, siekiant suvaldyti po pandemijos kilusį infliacijos šuolį, 2025 m. žymi Europos Centrinio Banko (ECB) siekį normalizuoti pinigų politiką. Pirmąją metų pusę ECB sumažino pagrindinę indėlių galimybės palūkanų normą nuo 3 iki 2 proc., o nuo birželio mėn. nebekeitė palūkanų normų. Infliacijai priartėjus prie siekiamo 2 proc. lygio, pasiektas palūkanų normų lygis leidžia tikėtis, kad, esant dabartiniam veiksnių balansui, infliacija vidutiniu laikotarpiu bus ties pinigų politikos tikslu.
Komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas
Infliacija euro zonoje ir ECB pagrindinė indėlių galimybės palūkanų norma
Šaltinis: ECB.
Poveikis ir ekonominis kontekstas
Vienas svarbiausių šių metų iššūkių pinigų politikos formuotojams buvo reakcija į prekybos aplinkos pokyčius. Jau nuo metų pradžios išaugusią prekybos įtampą vainikavo balandžio 2 d. JAV kone visam pasauliui paskelbti muitai. Tai kėlė bendrą neapibrėžtumą dėl pasaulinės prekybos, o pinigų politikos reakcija į prekybos ribojimus nėra akivaizdi. Viena vertus, muitai kelia kainas prekybos grandinėse ir skatina didinti palūkanų normas kovojant su infliacija. Kita vertus, suprastėjusios eksportuotojų galimybės gali mažinti ekonominį aktyvumą ir kainų augimą, o tai skatintų mažinti palūkanas. Vis dėlto bent jau kol kas įtampa dėl prekybos atslūgo ir ši dilema netapo pernelyg aštri.
Pinigų politikos diskusijose šiemet aktualus buvo ir sustiprėjęs euro valiutos kursas. Vien per pirmąjį pusmetį daugiau nei 12 proc. JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras kartu su muitais darė neigiamą įtaką eksporto dinamikai ir ekonominiam aktyvumui. Tiesa, kartu jis reiškia ir sumažėjusias importo kainas. Abu šie veiksniai prisideda prie mažesnės infliacijos, todėl sustiprėjęs euras buvo vienas iš argumentų nuosekliai mažinti palūkanų normas.
Per metus padidėjusios planuojamos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą taip pat veikia pinigų politikos aplinką. Besikeičianti geopolitinė aplinka paskatino Europoje stiprinti gynybinį pajėgumą, o pasikeitus istoriškai itin konservatyviam Vokietijos požiūriui į vyriausybės išlaidų didinimą, atsirado erdvės suteikti reikiamą finansavimą. Tiesa, papildomos išlaidos nėra „nemokami pietūs“. Nors esamoje geopolitinėje aplinkoje poreikis daugiau investuoti į gynybą yra neabejotinas, tačiau papildomos išlaidos kartu didina vyriausybių skolos lygį ir ilgesnės trukmės palūkanų normas. Tik atsakingai investuotos lėšos padės stiprinti euro zonos potencialą, o ne didinti susiskaldymą ir skolos tvarumo riziką.
Palūkanų normų pakeitimai tiek šiais metais, tiek anksčiau sėkmingai persidavė finansinėms ir ekonominėms sąlygoms. Mažėjančios pagrindinės palūkanų normos turėjo įtaką mažesnėms tarpbankinėms EURIBOR palūkanų normoms, kurios lemia ir daugumos esamų paskolų įmokas. Atitinkamai mažėjo ir naujų paskolų palūkanų normos tiek gyventojams, tiek įmonėms. Palyginti su piku 2023 m. rugsėjo mėn., naujų būsto paskolų palūkanų normos euro zonoje sumažėjo 68, o paskolų įmonėms – net 168 baziniais punktais. Prieš tai buvęs didesnių palūkanų normų laikotarpis prisidėjo, kad atlyginimų augimas stabilizuotųsi, o 2026 m. numatoma, kad jis turėtų būti artimas tvariam 3 proc. lygiui1. Šie pokyčiai rodo, kad palūkanų normos padėjo pristabdyti įsibėgėjusią infliaciją, o dabar užtikrina, kad ji nusistovėtų siekiamo lygio.
Atnaujinta strategija
2025 m. svarbūs ne tik sprendimais dėl palūkanų normų – tai metai, kai ECB užbaigė pinigų politikos strategijos peržiūrą. Po ketverių metų pertraukos atnaujintoje strategijoje ECB patvirtino simetrišką 2 proc. infliacijos tikslą kaip kainų stabilumo orientyrą vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgdamas į geopolitinį susiskaldymą, tiekimo grandinių pokyčius, klimato kaitos riziką, demografinius procesus ir technologinę transformaciją, ECB pripažino, kad infliacija ir augimas ateityje bus nepastovesni nei anksčiau.
Šioje aplinkoje būtina lanksti ir prisitaikanti pinigų politika. Todėl sprendimai bus priimami remiantis ne vien standartinėmis prognozėmis, bet ir alternatyviais scenarijais bei jautrumo analize. Pagrindinė priemonė, kuria siekiama užtikrinti kainų stabilumą, ir toliau bus trumpalaikės palūkanų normos, tačiau prireikus galės būti taikomos ir papildomos priemonės. Tiesa, jos bus taikomos tik įvertinus proporcingumą ir galimą šalutinį poveikį.
Ateities perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, pažymėtina, kad esant dabartinei situacijai nereikia didelių pinigų politikos pakeitimų, tačiau ECB ir toliau bus pasirengęs tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius. Nėra aišku, kokį poveikį ekonomikai ir akcijų rinkoms turės dirbtinio intelekto pažanga, pašonėje nerimą vis dar keliantis agresyvus kaimynas ir aižėjančios pasaulinės prekybos taisyklės. Be to, šioje aplinkoje Europa patiria vidinių iššūkių dėl senėjančios visuomenės ar lėtai didėjančio darbo našumo. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos pinigų politikos sprendimams, kuriuos ECB valdančioji taryba priims per kiekvieną posėdį remdamasi visais turimais duomenimis.
1 ECB ekspertų makroekonominės prognozės gruodžio mėn.
