Nacionalinis saugumas yra strateginė kiekvienos valstybės būtinybė, o kalbant apie gynybos sektoriaus poreikius, itin svarbu atsakingai pasirinkti ir papildomo finansavimo šaltinius. Didesnis gynybos finansavimas ne tik didina atgrasymą nuo galimos agresijos prieš Lietuvą, tai daro tiesioginę įtaką ilgalaikiam ekonominiam, fiskaliniam ir finansiniam stabilumui.
Saulė SkripkauskienėLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė
Mažos atviros ekonomikos, kaip Lietuva, yra jautrios kapitalo srautų pokyčiams, reitingų agentūrų vertinimams, investuotojų lūkesčiams, todėl neturi tokios pačios skolinimosi laisvės kaip didžiosios ekonomikos. Jei, didėjant gynybos poreikiams, nebūtų sukuriami tvarūs pajamų šaltiniai ir Lietuva remtųsi tik skolintomis lėšos, tai sparčiai didintų palūkanų naštą, o didėjantis biudžeto deficitas mažintų šalies konkurencingumą ir makroekonominį patikimumą.
Euro zonos šalims, neturinčioms savarankiškos pinigų politikos, viešųjų finansų tvarumas tampa pagrindiniu stabilumo garantu. Patikima ir nuosekli pajamų bazė leistų Lietuvai plėtoti gynybos pajėgumus neaukojant mokumo ar ilgalaikės fiskalinės erdvės.
Šiandienos geopolitinis neapibrėžtumas verčia mus reikšmingai didinti gynybos finansavimą. 2025 m. valstybės biudžete valstybės saugumo ir gynybos išlaidos nusileidžia tik dviem sritims – socialinei apsaugai ir švietimui bei mokslui ir sportui. Pastarosioms dviem sritims šiuo metu tenka 44 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų, tačiau jau netrukus saugumo ir gynybos išlaidos gali aplenkti švietimą, ir tai būtų istorinis valstybės prioritetų pasikeitimas.
Jei gynybos išlaidas finansuotume skolintomis lėšomis, didėjanti skola ir palūkanų išlaidos pradėtų mažinti kitų valstybės prioritetų – švietimo, sveikatos apsaugos, investicijų į produktyvumą, infrastruktūrą – finansavimą. Būtent šios sritys yra ilgalaikės gerovės ir konkurencingumo pagrindas. Šiuo metu skolos tvarkymo išlaidos siekia daugiau nei 700 mln. Eur – apytikriai tiek, kiek visa ekonomikos konkurencingumo ar energetikos sritis šių metų valstybės biudžete. Pasiskolinus gynybai ir padidinus finansavimą iki 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – skolos ir BVP santykis 2030 m. pasieks 60 proc. BVP lygį, o palūkanų išlaidos padidės apie 50 proc.
Gynybos finansavimas turi būti grindžiamas viešu pasitikėjimu. Skaidrios, proporcingos ir socialiai teisingos mokesčių priemonės stiprina piliečių pasiryžimą palaikyti svarbius sprendimus. Kai mokesčiai suvokiami ne kaip našta, o kaip investicija į bendrą visuomenės gerovę, pasitikėjimas valstybe stiprėja. Galiausiai fiskalinis atsparumas taip pat yra nacionalinio saugumo dalis. Šalis, kuri geba tvariai finansuoti savo saugumą, siunčia aiškią žinią: ji pasirengusi gintis ne tik šiandien, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Valstybės finansai jau dabar yra įtempti, nepaisant viešojoje erdvėje dažnai minimo mažo valdžios sektoriaus deficito, kuris apskaičiuojamas įvertinus bendras valdžios sektoriaus, įskaitant savivaldą bei socialinės apsaugos fondus, pajamas ir išlaidas. Šis rodiklis yra svarbus makroekonominei stebėsenai, fiskaliniam tvarumui įvertinti ir Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių laikymuisi užtikrinti, tačiau jis nebūtinai padeda visuomenei suprasti, kaip veikia realus biudžetas.
Konkretūs valstybės sprendimai dėl išlaidų ir pajamų geriausiai atsispindi valstybės biudžete pinigų principu. Šiandien mūsų startinė fiskalinė pozicija nėra neutrali – 2025 m. valstybės biudžete patvirtintos išlaidos viršija pajamas 5 mlrd. Eur, nors ekonomika auga ir makroekonominiai rodikliai yra geri. Kitaip tariant, net ir be papildomų įsipareigojimų gynybai mūsų viešieji finansai jau dabar patiria spaudimą – skolintos lėšos, arba deficitas, yra antras pagal dydį finansavimo šaltinis pajamų pusėje.
Ateityje laukia dar didesni išbandymai. Sparčiai senėjanti visuomenė reiškia didėsiančias pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros išlaidas. ES finansiniai srautai, kurie iki šiol buvo svarbus investicijų šaltinis, po 2027 m. reikšmingai mažės. O klimato kaitos iššūkiai taps vis brangesne strategine būtinybe – tiek infrastruktūrai, tiek energetikai, tiek žemės ūkiui.
Neretai pasigirsta siūlymų gynybą finansuoti mažinant biurokratinį aparatą. Tai skamba patraukliai, bet neatlaiko faktų patikros. Valstybės valdymui, regioninės politikos ir viešojo administravimo išlaidoms 2025 m. skirta tik 268,5 mln. Eur (1,2 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų). Valstybės valdymas privalo būti efektyvus ir skaidrus, bet tai nereiškia, kad šiai sričiai skiriamų lėšų sumažinimas gali reikšmingai prisidėti finansuojant gynybą.
Kita vertus, natūralu, kad dalis gynybos finansavimo poreikio bus dengiama skolintomis lėšomis. Tai pagrįsta kalbant apie didelio masto vienkartines investicijas – tokias kaip karinės technikos įsigijimas ar infrastruktūros projektai. Tačiau einamųjų išlaidų – atlyginimų, aprūpinimo, technikos priežiūros – dengimas skolintomis lėšomis būtų netvarus sprendimas. NATO sąjungininkai sutarė padidinti gynybos finansavimo tikslą nuo 2 iki 5 proc. BVP, todėl tai tampa ne vienkartiniu atsaku į geopolitinius iššūkius, bet ilgalaikiu nacionaliniu įsipareigojimu. Tam būtinos stabilios, nuolatinio pobūdžio pajamos.
Strateginį gynybos stiprinimą turi lydėti ne emociniai, o atsakingi fiskaliniai sprendimai. Ilgalaikė valstybės gynyba negali būti grindžiama vien skolinimusi – tam būtina patikima, tvari ir pakankama pajamų bazė. Tik suderinę saugumo poreikius su fiskaliniu tvarumu galime ne tik sustiprinti šalies gynybinį pasirengimą, bet ir palaikyti ekonominį atsparumą, finansinį stabilumą, visuomenės pasitikėjimą ir ilgalaikę gerovės valstybės kryptį.
