Gyventojai ir toliau aktyviai siekia palankesnių būsto paskolų sąlygų – persitarimų mastas yra rekordinis, o refinansuotų paskolų skaičius išaugo kelis kartus, palyginti su 2024 m. vidurkiu. Skolinimosi sąlygoms gerėjant, didėja paskolų paklausa tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams tikslams, o mažėjančios terminuotųjų indėlių palūkanų normos ir toliau mažina šios priemonės patrauklumą. Po vangios metų pradžios matyti įmonių skolinimo atsigavimo ženklų – didėjo ir paskolų skaičius, ir skolinimosi apimtis.
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė
Kovo mėn. reikšmingiau atsigavo naujų paskolų įmonėms srautai – didėjo ir paskolų skaičius, ir skolinimosi apimtis. Nors po pusmetį trukusio įmonių paskolų portfelio metinio augimo tempo spartėjimo kovo mėn. fiksuotas nedidelis augimo sulėtėjimas, Lietuvoje jis vis dar yra vienas didžiausių euro zonoje – sudaro 15 proc. (žr. 1 pav.). Naujų paskolų įmonėms srautai kovo mėn. (278 mln. Eur, žr. 2 pav.) buvo 6,2 proc. didesni nei vasario mėn. ir 31 proc. didesni už ilgalaikį vidurkį (213 mln. Eur), o metinis srauto augimas sudarė 5 proc. Kovo mėn. įmonėms suteikta 9,8 proc.1 daugiau paskolų, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu (žr. 3 pav.), o naujų paskolų įmonėms palūkanų normos nesikeitė nuo praėjusio mėn. ir buvo 5 proc. (žr. 2 lentelę).
Pingant skolinimuisi ir gerėjant finansinei padėčiai, gyventojai vis aktyviau skolinasi tiek ilgalaikiams, tiek trumpalaikiams tikslams. Kovo mėn. metinis gyventojų paskolų portfelio augimas sudarė 11,3 proc. – tai yra vienas didžiausių augimo tempų euro zonoje (žr. 1 lentelę). Mažėjant būsto paskolų palūkanų normoms, sparčiai kylant atlyginimams ir gerėjant būsto įperkamumui, metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis sudarė 82 proc., o per metus visas būsto paskolų portfelis išaugo 10,2 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Kovo mėn. būsto paskolų suteikta daugiausia nuo 2008 m. – 3,6 tūkst. (žr. 3 pav.)2. Dėl palankios darbo rinkos padėties gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir palankus ateities vertinimas ir toliau skatina aktyvų skolinimąsi vartojimo reikmėms: kovo mėn. naujų vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams srautas siekė beveik 69 mln. Eur3 – tai 64 proc. daugiau nei prieš metus. Vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje (sudarė 24 %, pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką4) vis dar yra sparčiausias euro zonoje (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).
2025 m. vasario mėn. įsigaliojus reguliavimo pakeitimams, išaugo tiek refinansuotų būsto paskolų, tiek persitarimų su esamu kredito davėju skaičius. Kovo mėn. refinansuota dvigubai daugiau būsto paskolų nei vasario mėn. ir net septynis kartus daugiau, palyginti su sausio mėn., kai refinansavimo pokyčiai dar nebuvo įsigalioję. Būsto paskolų persitarimų srautai ir toliau siekė istorines aukštumas – 374 mln. Eur, t. y. beveik 9 proc. daugiau nei vasario mėn. ir 65 proc. daugiau nei sausio mėn. Refinansuodami ar persitardami dėl jau turimų būsto paskolų, kovo mėn. gyventojai paskolų maržas susimažino atitinkamai 0,5 ir 0,3 proc. punkto, o tai per visą paskolos laikotarpį jiems leis vidutiniškai sutaupyti po atitinkamai 4 tūkst. ir 7 tūkst. Eur. Būsto paskolų persitarimų mėnesinio srauto dalis sudarė 2,8 proc. viso būsto paskolų portfelio (žr. 4 pav.).
Ir toliau mažėjant gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, nauji terminuotieji indėliai nedidėja. Europos Centriniam Bankui mažinant pagrindines palūkanų normas, indėlių palūkanų normų mažėjimo tendencija tęsiasi – kovo mėn. gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos sumažėjo iki 2,1, o įmonių indėlių – iki 2,3 proc. (žr. 3 lentelę ir 5 pav.). Gyventojų ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos šių metų kovo mėn. buvo atitinkamai 1,4 ir 1,2 proc. punkto mažesnės nei prieš metus. Nors kovo mėn. skirtumas tarp būsto paskolų ir gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normų ir toliau buvo nedidelis – vos 1,7 proc. punkto, įmonių sektoriuje skirtumas buvo šiek tiek reikšmingesnis ir sudarė 2,5 proc. (žr. 5 pav.). Gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas kovo mėn. dar labiau susitraukė ir buvo neigiamas (–15,7 mln. Eur). Terminuotųjų indėlių dalis sudarė 31 proc. gyventojų ir 17,4 proc. įmonių visų indėlių portfelių, o palyginti su euro zonos vidurkiu, gyventojų terminuotųjų indėlių dalis buvo 11 proc. punktų didesnė, o įmonių – beveik dvigubai mažesnė (žr. 6 pav.). Bendras gyventojų indėlių pokytis per metus sudarė 13, o įmonių – 2,3 proc.
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis
(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)
Metinis portfelio pokytis
|
Metinis srauto pokytis
|
|||||
kovas
|
vasaris
|
sausis
|
kovas
|
vasaris
|
sausis
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
12,8
|
12,9
|
12,2
|
42,8
|
25,4
|
18,8
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
14,7
|
15,8
|
14,8
|
5,0
|
–9,5
|
–14,3
|
Paskolos namų ūkiams
|
11,3
|
10,8
|
10,3
|
89,7
|
75,2
|
61,9
|
Būsto paskolos
|
10,2
|
9,6
|
9,2
|
81,9
|
67,8
|
60,1
|
Vartojimo paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
24,0
|
23,2
|
22,8
|
63,7
|
62,2
|
49,2
|
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
|
Kovas
|
Vasaris
|
Sausis
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,4
|
5,5
|
5,7
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
5,0
|
5,0
|
4,9
|
Paskolos namų ūkiams
|
5,8
|
5,9
|
6,1
|
Būsto paskolos
|
4,0
|
4,1
|
4,1
|
Vartojimo paskolos
|
8,8
|
8,8
|
8,9
|
Paskolos kitiems tikslams
|
7,0
|
8,0
|
8,9
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
Kovas
|
Vasaris
|
Sausis
|
|
Kovas
|
Vasaris
|
Sausis
|
Verslas
|
2,1
|
2,3
|
2,5
|
Įmonių
|
2,3
|
2,4
|
2,6
|
Mano 1 pelė.
|
2,1
|
2,2
|
2,4
|
Įmonių iki 1 m.
|
2,3
|
2,4
|
2,5
|
Palieskite 1, kurio praleidau.
|
2,3
|
2,8
|
3,0
|
Įmonių nuo 1 iki 2 m.
|
2,3
|
2,8
|
3,4
|
Mano 2 m.
|
2,2
|
2,6
|
2,6
|
Įmonių nuo 2 m.
|
–
|
1,8
|
1,2
|
1 Skaičiuojant 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.
2 Naujų būsto paskolų duomenys apima suteiktas naujas ir refinansuotas paskolas (239 paskolas).
3 Skaičiuojant 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.
4 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.