Devynios elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) ir mokėjimo įstaigos (MĮ), kurių su gyventojais pasirašomų mokėjimo paslaugų sutarčių bendrosios nuostatos pernai reikšmingai neatitiko Mokėjimų įstatymo nuostatų, atliko vienokius ar kitokius bendrosios sutarties pakeitimus, tačiau ne visos įstaigos atsižvelgė į visas Lietuvos banko identifikuotas problemas.
Pakartotinį šių įstaigų vertinimą Lietuvos bankas atliko po to, kai pernai išnagrinėjus 55 EPĮ ir MĮ sutartis (bendrąsias dalis) su gyventojais dėl mokėjimo paslaugų buvo konstatuota, kad jos tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus.
„Tai, kad visos pakartotinai vertintos įstaigos koregavo gyventojams teikiamų mokėjimo paslaugų sutartis, yra gera žinia, tačiau ne visos įstaigos ištaisė visas problemines sutarčių nuostatas. Ir toliau reikalausime, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus, būtų aiškios ir suprantamos vartotojams“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Apibendrinęs pakartotinai vertintų EPĮ ir MĮ pateiktas atnaujintas bendrąsias sutartis ir paaiškinimus, Lietuvos bankas nustatė, kad trijų įstaigų 87 proc. bendrosios sutarties nuostatų nagrinėtose srityse atitinka visus Mokėjimų įstatymo reikalavimus, o likusios nuostatos juos atitinka bent iš dalies.
Trijų įstaigų bent 67 proc. bendrosios sutarties nuostatų atitinka visus Mokėjimų įstatymo reikalavimus. Iš jų dviejų įstaigų likusios nuostatos įstatymų reikalavimus atitinka bent iš dalies, vienos įstaigos 20 proc. neatitinka ir 13 proc. atitinka iš dalies.
Vienos įstaigos 47 proc. bendrosios sutarties nuostatų atitinka visus Mokėjimų įstatymo reikalavimus, 40 proc. nuostatų jų neatitinka, likusios atitinka iš dalies.
Dar vienos įstaigos net 53 proc. bendrosios sutarties nuostatų neatitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimų, likusios atitinka visus reikalavimus ar atitinka juos iš dalies.
Viena įstaiga nurodė, kad, atsižvelgiant į jos verslo modelį, 47 proc. Lietuvos banko pateiktų klausimų jai yra neaktualūs, tačiau likusiais atvejais įstaigos bendroji sutartis atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus.
Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už tinkamą mokėjimo operacijų vykdymą, taip pat nuostatose, susijusiose su bendrosios sutarties pakeitimu ar nutraukimu. Ryškesnių teigiamų pokyčių nenustatyta ir siekiant tikslo, kad bendrosiose mokėjimo paslaugų sutartyse informacija vartotojams būtų pateikta suprantamai ir aiškiai.
Lietuvos bankas, atsižvelgęs į EPĮ ir MĮ vertinimo rezultatus, dar kartą kreipsis į įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatos reikšmingiausiai neatitinka Mokėjimų įstatymo, kad jos pašalintų neatitikimus.
