2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsiveda eurą ir tampa dvidešimt pirmąja euro zonos nare. Sveikiname Bulgariją prisijungus prie euro zonos šeimos!
Tai istorinis įvykis Bulgarijai, o euro zonos gyventojams ir įmonėms – plačios naujos galimybės. Šis žingsnis padės užtikrinti didesnį ekonomikos stabilumą, sklandesnius sandorius ir stipresnę Europos integraciją. Įsivedusi eurą, Bulgarija turės tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir atsparumui.
Ką svarbu žinoti apie euro įvedimą Bulgarijoje Lietuvos gyventojams?
Eurų monetos su bulgariška nacionaline puse – teisėta mokėjimo priemonė ir Lietuvoje
Eurų monetos su bulgariška nacionaline puse gali pasirodyti apyvartoje ir Lietuvoje. Visoje euro zonoje eurų banknotai yra vienodi, tačiau eurų monetos – skirtingos. Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę. Visų šalių eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.
| 2 eurai |
Ant monetos vaizduojamas šventasis Paisijus iš Hilendaro, svarbus Bulgarijos nacionalinio atgimimo veikėjas ir knygos „Istoriya Slavyanobolgarskaya“ (Slavų-bulgarų istorija) autorius. Ant monetos taip pat iškalti išleidimo metai, įrašas „БЪЛГАРИЯ“ – šalies pavadinimas bulgarų kalba – ir žodis „ЕВРО“ (euro) kirilica. Ant monetos briaunos du kartus pasikartoja įrašas „БОЖЕ ПАЗИ БЪЛГАРИЯ“ (Dieve saugok Bulgariją) įprastu ir apverstu šriftu. |
|
| 1 euras | Ant monetos pavaizduotas Ivanas iš Rilos – Bulgarijos globėjas ir Rilos vienuolyno įkūrėjas. Rankose jis laiko kryžių ir ritinėlį. Ant monetos taip pat iškalti išleidimo metai, įrašas „БЪЛГАРИЯ“ – šalies pavadinimas bulgarų kalba – ir žodis „ЕВРО“ (euro) kirilica. |  |
| 50 euro centų |
Ant monetos vaizduojamas Madaros raitelis – VIII a. uoloje iškaltas bareljefas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Į dešinę pasisukęs raitelis, galingas Bulgarijos praeities simbolis, smeigia ietimi liūtą. Ant monetos taip pat iškalti išleidimo metai, įrašas „БЪЛГАРИЯ“ – šalies pavadinimas bulgarų kalba – ir žodis „СТОТИНКИ“ (centai) kirilica. |
 |
| 20 euro centų |  |
|
| 10 euro centų |  |
|
| 5 euro centai |  |
|
| 2 euro centai |  |
|
| 1 euro centas |
Ant monetos vaizduojamas Madaros raitelis – VIII a. uoloje iškaltas bareljefas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Į dešinę pasisukęs raitelis, galingas Bulgarijos praeities simbolis, smeigia ietimi liūtą. Ant monetos taip pat iškalti išleidimo metai, įrašas „БЪЛГАРИЯ“ – šalies pavadinimas bulgarų kalba – ir žodis „СТОТИНКA“ (centas) kirilica. |
 |
Bulgarijos nacionalinės valiutos levų banknotus į eurus bus galima išsikeisti ir Lietuvos banke
Lietuvos banke, kaip ir kituose euro zonos centriniuose bankuose, bus galima išsikeisti Bulgarijos levų banknotus į eurus. Keitimo operacijos Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune bus atliekamos nuo 2026 m. sausio 2 d. iki vasario 28 d. darbo dienomis nuo 9 iki 12 val.
Pinigai keičiami pagal fiksuotąjį oficialų keitimo kursą – 1,95583 levo už 1 eurą, paslauga teikiama nemokamai. Vieno asmens per vieną dieną keičiama suma negali viršyti 2 000 levų. Informacija apie tinkamus keisti banknotus skelbiama čia.
Informacija apie Lietuvos banko kasas skelbiama čia.
Keliaujančiųjų į Bulgariją dėmesiui
Vieną mėnesį nuo euro įvedimo dienos Bulgarijoje bus galima atsiskaityti tiek eurais, tiek levais. Nuo 2026 m. vasario 1 d. euras tampa vienintele teisėta valiuta Bulgarijoje.
Iki 2026 m. birželio 30 d. Bulgarijoje levų banknotus ir monetas į eurus galima nemokamai pasikeisti komerciniuose bankuose, kai kuriuose pašto skyriuose ir Bulgarijos centriniame banke. Nuo 2026 m. birželio 30 d. komerciniai bankai ir pašto skyriai gali pradėti imti mokestį už levų banknotų ir monetų keitimą.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. komerciniai bankai ir pašto skyriai nebeprivalo keisti levų banknotų ir monetų. Bulgarijos centriniame banke levų banknotus ir monetas bus galima nemokamai pasikeisti neribotą laiką ir be apribojimų.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. prekių ir paslaugų kainos Bulgarijoje bus nurodomos eurais ir levais.
Daugiau informacijos apie euro įvedimą Bulgarijoje – Europos Centrinio Banko svetainėje (lietuvių kalba) ir tam skirtoje Bulgarijos finansų ministerijos bei Bulgarijos centrinio banko svetainėje (anglų kalba).
