Įsigaliojus mažesniems prekybos muitams, nei tikėtasi pavasarį, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiek tiek gerina pasaulio ekonomikos ir tarptautinės prekybos prognozes, tačiau augimo tempas yra sulėtėjęs. TVF ragina politikos formuotojus konstruktyviai mažinti kylančias įtampas, užtikrinti stabilią bei prognozuojamą tarptautinės prekybos aplinką, viešųjų finansų drausmę, įgyvendinti struktūrines reformas, kurios didintų našumą ir atgaivintų ekonomikos augimo potencialą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė šią savaitę dalyvaus TVF metiniuose susitikimuose. Vizito Vašingtone metu suplanuoti susitikimai su TVF vadovės pavaduotojais Dan Katz ir Bo Li, su kuriais ketinama aptarti pagrindines pasaulio, euro zonos ir Lietuvos ekonomikos raidai kylančias rizikas, taip pat naujos TVF programos Ukrainai svarbą.
„Nors prekybos muitų neigiama įtaka pasaulio ekonomikai pamažu stiprėja, Lietuva išlieka atspari šioms tendencijoms. Mūsų ūkis – vienas sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Vis dėlto negalime užmigti ant laurų: turime toliau stiprinti finansų ir kapitalo rinkas, kad verslas turėtų daugiau galimybių investuoti ir didinti našumą. Tai padės mūsų eksportuotojams labiau įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – sako G. Šimkus.
TVF antradienį paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes. TVF numato vis dar spartų, tačiau šiek tiek lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą, palyginti su vasarą atnaujintomis ir rugsėjo mėn. skelbtomis prognozėmis. TVF prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., kitąmet – 2,9 proc. (atitinkamai 0,2 ir 0,5 proc. punkto mažiau, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis). Kainos augs šiek tiek sparčiau, nei prognozuota anksčiau: bendroji infliacija šiemet sieks 3,6, kitąmet – 3,1 proc. (po 0,4 proc. punkto daugiau). Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,1 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 6,6, o kitąmet – 6,1 proc.
Šiemet įvesti prekybos muitai prislopins pasaulio ekonomikos augimą, tačiau mažiau, nei prognozuota balandžio mėn., kadangi muitų tarifai yra santykinai žemesni, nei tuo metu tikėtasi. Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio ekonominis aktyvumas tebebuvo aukštas – vartotojai ir įmonės paankstino savo vartojimą ir investicijas bei padidino atsargų kaupimą, siekdami suspėti užsakymus atlikti iki muitų įsigaliojimo.
TVF vertinimu, šiemet pasaulio BVP augs 3,2, kitąmet – 3,1 proc. (atitinkamai 0,4 ir 0,1 proc. punkto daugiau, palyginti su balandžio mėn. prognozėmis). Vis dėlto tai yra lėtesnis augimo tempas nei įprasta – 2000–2019 m. pasaulio BVP vidutiniškai augo 3,7 proc. Kainų augimas pasaulyje turėtų toliau slopti, išsivysčiusiose šalyse jis lėtės nuo 2,6 proc. pernai iki 2,5 šiemet ir 2,2 proc. kitąmet.
Muitai lems vangesnį tarptautinės prekybos augimą vidutiniu laikotarpiu. Pernai augusi 3,5 proc., šiemet tarptautinės prekybos apimtis didės 3,6 proc. dėl paankstinto vartojimo, tačiau kitąmet augimas sulėtės iki 2,2 proc. JAV efektyvusis muitų tarifas likusio pasaulio prekėms, kuris gegužės mėn. siekė 23 proc., dėl dvišalių prekybos susitarimų dabar sumažėjo iki 16 proc. Likusio pasaulio atsakomosios priemonės JAV iki šiol yra labai ribotos, todėl efektyvusis muitų tarifas JAV eksportui, palyginti su 2024 m., beveik nepasikeitė.
Prekybos muitai taip pat keičia tarptautinės prekybos kryptis. Stebima sumažėjusi prekyba tarp JAV ir Kinijos – JAV daugiau eksportuoja į Europą, Kinija – į kitas Azijos šalis. Mažėjant Europos Sąjungos eksportui į JAV, palaipsniui plečiasi prekyba bloko viduje.
TVF pažymi, kad muitų įtaka tarptautinių prekybos disbalansų mažinimui veikiausiai bus nereikšminga. Prekybos balanso deficitas JAV ar perteklius Kinijoje bei Europos Sąjungoje daugiausia kyla dėl vidinių makroekonomikos veiksnių. Pavyzdžiui, JAV prekybos deficitą daugiausia lemia ir viešojo sektoriaus išlaidos, o prekybos perteklių ES ir Kinijoje – didesnis polinkis taupyti ir per mažos investicijos.
JAV susiduria su lėtėjančiu BVP augimu, tačiau ekonomiką šiek tiek paskatino mažesni, nei tikėtasi, prekybos muitai, didesnis biudžeto deficitas bei laisvėjančios finansavimo sąlygos, FED pradėjus mažinti bazinę palūkanų normą. Po 2,8 proc. augimo pernai šiemet BVP augimas sulėtės iki 2,0 proc. (0,2 p. punkto daugiau, palyginti su balandžio mėn.), o kitąmet sudarys apie 2,1 proc. (0,4 p. punkto daugiau). Lėtėjantį ekonomikos augimo tempą lemia padidėjęs politikos neapibrėžtumas, išaugę prekybos barjerai bei lėtesnis darbo jėgos ir užimtumo augimas. Kainų augimas mažės palaipsniui: nuo 3 proc. pernai iki 2,7 proc. šiemet ir 2,4 proc. kitąmet.
Euro zonos ekonomikos augimas tebėra silpnas, tačiau šiemet šiek tiek paspartės. Po 0,9 proc. augimo pernai, šiemet euro zonos BVP turėtų augti 1,2 proc. (0,4 p. punkto daugiau, palyginti su balandžio mėn.), kitąmet augs pagal potencialą – 1,1 proc. (0,1 p. punkto mažiau). Infliacija grįžta į Europos Centrinio Banko nustatytą tikslinį lygį: pernai siekusi 2,4 proc., šiemet bus 2,1, o kitąmet – 1,9 proc.
Kinijos ekonomika šiemet auga sparčiau, nei tikėtasi, dėl trečdaliu mažesnių JAV muitų, palyginti su balandžio mėn., bei išaugusio vartojimo dėl didesnio atsargų kaupimo. Tačiau šalis susiduria su defliacijos rizika ir lėtėjančiu ekonomikos augimu vidutiniu laikotarpiu. Šiemet šalies BVP augs 4,8 proc. (0,8 p. punkto daugiau, palyginti su balandžio mėn.), kitąmet – 4,2 proc. (0,2 p. punkto daugiau). Kainos pernai augo 0,2 proc., šiemet – nei augs, nei kris (0 %), o kitąmet turėtų padidėti 0,7 proc.
Teikdamas politikos priemonių rekomendacijas, TVF pirmiausia pažymi stabilios bei prognozuojamos tarptautinės prekybos aplinkos svarbą ir ragina šalis imtis konstruktyvių sprendimų, siekiant išsklaidyti įtampą ir sumažinti prekybos bei investicijų apribojimus. TVF taip pat pabrėžia viešųjų finansų tvarumo svarbą: būtina tvari ir ryžtinga – tačiau ekonomikos augimui palanki – fiskalinė konsolidacija. Ypač pabrėžiamas mokestinės bazės plėtimas, viešojo administravimo efektyvumo didinimas bei išlaidų perskirstymas link augimą skatinančių sričių – infrastruktūros plėtros, įgūdžių ugdymo ir tikslingos socialinės apsaugos.
Šių metų TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose G. Šimkus susitiks su naujuoju TVF vadovės Kristalinos Georgievos pavaduotoju Dan Katz, kuruojančiu Ukrainos klausimus, taip pat su pavaduotoju Bo Li ir misijų euro zonai ir Lietuvai komandomis. LBV pirmininkas išreikš lūkestį, kad Fondas ir toliau akylai nagrinės tarptautinės prekybos barjerų įtaką euro zonos ir Lietuvos ekonomikai.
LB delegacija ir toliau daug dėmesio skirs nuo rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai – susitiks su Ukrainos nacionalinio banko pirmininku Andryi Pishnyi, taip pat Ukrainos atstovu TVF valdyboje Vladyslavu Rashkovanu bei TVF Ukrainos ekspertų komanda. Viena iš kertinių susitikimų temų – nauja TVF finansavimo programa Ukrainai, dėl kurios į TVF kreipėsi Ukrainos Vyriausybė.
TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija. Fondas siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m., mūsų šaliai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.
