Prieš keletą metų dėl rusijos plataus masto karinės invazijos į krizę patekusi Ukrainos ekonomika šiuo metu yra stabilizuota. Tai yra nepalaužiamos ukrainiečių valios ir tarptautinių partnerių pagalbos rezultatas. Vis dėlto rusijai tęsiant agresiją Ukraina vis dar susiduria su kritiniais iššūkiais – padidėjusių biudžeto išlaidų finansavimu, ryškėjančiu darbo jėgos stygiumi, vėl sparčiai augančiomis kainomis.
Vienu iš esminių dabartinio stabilumo ramsčių yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansavimo ir reformų programa Ukrainai – tai bus plačiau aptarta šiame straipsnyje. TVF programa nubrėžia ekonominės politikos gaires, padeda pritraukti finansinę pagalbą iš kitų tarptautinių partnerių, ypač Europos Sąjungos (ES), taip pat skatina valdžios institucijas įgyvendinti reformas, kurios prisideda prie integracijos į ES. Apie glaudesnės Europos ekonominės integracijos svarbą Kyjive Ukrainos centrinio banko organizuojamoje metinėje ekonomikos konferencijoje birželio 19 d. diskutuos ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jokūbas DanaitisLietuvos banko Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis ekonomistas
Sėkmingiausia TVF reformų programa Ukrainos istorijoje
TVF birželio pabaigoje turėtų patvirtinti aštuntąją programos Ukrainai peržiūrą ir išmokėti šaliai 0,5 mlrd. JAV dolerių. Pagal 2023 m. kovo mėn. buvo sutartą ketverių metų programą šaliai paskolinta suma po artėjančios peržiūros sieks 10,7 iš 15,5 mlrd. JAV dolerių.
Nors dėl šios programos buvo įvairių nuogąstavimų, Ukraina pademonstravo, kad net ir karo sąlygomis galima sėkmingai stabilizuoti ekonomiką ir įgyvendinti numatytas reformas. Tai netgi yra sklandžiausiai įgyvendinama TVF programa Ukrainos istorijoje. Ankstesni bandymai nebuvo sėkmingi, neretai dėl politikų valios trūkumo įgyvendinti antikorupcines reformas ar svarbesnius pokyčius organizuojant šalies ūkį, kurie pažeistų oligarchų ekonominius interesus. Atrodytų paradoksalu, kad valstybė, kasdien skirianti milžiniškus finansinius ir institucinius pajėgumus gynybai, sklandžiau nei anksčiau vykdo antikorupcines reformas, skaidrina valstybinių įmonių veiklą, gerina viešųjų finansų valdymą.
Ukrainos sėkmę geriausiai paaiškina du veiksniai – nacionalinis susitelkimas ir platesnės finansinės, politinės paskatos. Šaliai susidūrus su egzistencine grėsme, įvairios politinės ir socialinės grupės susitelkė bendram tikslui. Be to, kritiškai svarbi kitų tarptautinių partnerių – ES, JAV, Didžiojo septyneto (G7), Pasaulio banko – pagalba yra susieta su Fondo programoje numatytomis reformomis, todėl šalies institucijoms netrūksta paskatų siekti programos tikslų.
Verta pažymėti, kad didžiausia Ukrainos rėmėja yra Europos Sąjunga, iki šiol šaliai suteikusi apie 78 mlrd. Eur finansinės pagalbos (du trečdaliai – neatlygintina parama, trečdalis – lengvatinės paskolos). Dar apie 47 mlrd. Eur yra paskyrusios JAV. Paskutiniu metu JAV finansinė parama yra prislopusi, tačiau šią spragą užpildo padidėjęs ES indėlis.
Ekonomika stabilizuota karo akivaizdoje
Pirmaisiais invazijos metais Ukrainos ekonomika susitraukė beveik trečdaliu: ukrainiečiai buvo priversti masiškai palikti savo namus (8 mln. gyventojų emigravo, dar 4 – perkelti šalies viduje), gamyklose ir laukuose stojo darbas, rusų atakos griovė susisiekimo ir energijos infrastruktūrą.
Tačiau valdžios institucijos, palaikomos tarptautinių partnerių teikiamos finansinės pagalbos, sugebėjo situaciją stabilizuoti. TVF programa skatino didesnį viešųjų finansų tvarumą, pakankamą pinigų politikos griežtinimą valdant infliacijos šoką 2022 m. Be to, pagal programą Fondas lėšas tiesiogiai skiria Ukrainos centriniam bankui ir taip sustiprina šalies rezervus užsienio valiuta (birželio mėn. rezervų lygis tebebuvo aukštas ir sudarė apie 41 mlrd. Eur). Rezervai prideda pasitikėjimo šalies finansų sistema ir valiuta – esant poreikiui, jie yra naudojami grivinos kursui palaikyti. O padidėjęs stabilumas ir patikimumas savo ruožtu leidžia kitiems partneriams ramiau teikti finansinę pagalbą, kuri dažniausiai būna skirta valstybės biudžetui.
Karo akivaizdoje ekonomika vis dar yra atspari – jau beveik trečius metus paeiliui stebima šalies ūkio plėtra, atlyginimai auga sparčiau nei kainos ir darbuotojai atgavo per 2022 m. kainų šoką prarastą perkamąją galią. Verslo lūkesčiai dėl ateities taip pat gerėja ir gegužės mėn. po metų pertraukos visų pagrindinių sektorių lūkesčiai tapo teigiami. Mažmeninę prekybą palaiko solidus vidaus vartojimas, gamybos sektorių – gynybos prekių užsakymai, o po priverstinės pertraukos žiemą dėl rusų atakų vėl atsidaro trąšų gamyklos, dujų gavybos įrenginiai. Statybos sektorius yra aktyvus dėl būsto paklausos, taip pat daugėjančių komercinių pastatų užsakymų Ukrainos vakaruose.
Skaidrinama ir stiprinama valdysena
Kalbant apie svarbiausias valdysenos reformas, Ukraina ypač pasistūmėjo viešųjų finansų, antikorupcijos, valstybinių įmonių valdymo srityse. Vyriausybė paprastina mokestinę sistemą, vienodina mokesčių ir muitų įstatymus su ES teisine baze, stiprina mokestinių prievolių vykdymą, plečia skaitmeninių paslaugų prieinamumą.
Kovai su korupcija yra stiprinamos institucijos ir didinamas jų nepriklausomumas: nacionalinio antikorupcinio biuro vadovą pradėta skirti pagal skaidrų procesą, padidintas šios įstaigos biudžeto nepriklausomumas nuo politikų įtakos, taip pat įsteigtos pranešėjo ir antikorupcijos prokuroro institucijos, o valstybės tarnautojai privaloma tvarka deklaruoja turtą.
Be to, nuo 2024 m. strategiškai svarbių valstybinių įmonių, vaidinančių reikšmingą vaidmenį šalies ekonomikoje, valdymas yra reglamentuotas pagal geriausius tarptautinius standartus, jos yra depolitizuojamos, skaidrinamos. Dažniau vykdomi nepriklausomi išorės auditai, steigiamos nepriklausomos priežiūros valdybos, į kurias skiriami etikos ir skaidrumo reikalavimus atitinkantys pareigūnai, o į jų atsakomybės sritį patenka vadovų išrinkimas.
Biudžeto pajamų trūkumas
Vis dėlto valstybė, besiginanti nuo daugiau nei dešimt kartų ekonomiškai stipresnio okupanto, susiduria su kritiniais ekonominiais iššūkiais. Vienas iš jų – nuolatinis biudžeto pajamų trūkumas. Šiemet išlaidos gynybai turėjo siekti apie 26 proc. Ukrainos BVP (apie 54 mlrd. JAV dolerių), tačiau naujausi valdžios atstovų pasisakymai rodo, kad išlaidos gynybai šiemet planus viršys apie 10 mlrd. JAV dolerių. Tad biudžeto deficitas taip pat bus didesnis nei anksčiau numatyti 40 mlrd. JAV dolerių (19 % BVP), o šį skirtumą padengs užsienio finansinė pagalba.
Būtent valstybės biudžeto klausimai yra svarbiausias TVF ir Ukrainos diskusijų objektas programos peržiūrų kontekste. Fondas siekia pagerinti Ukrainos viešųjų finansų tvarumą ir rekomenduoja didinti mokestines pajamas bei valdyti išlaidas, o tarptautinius partnerius skatina teikti neatlygintiną finansinę paramą. Tačiau mokesčių didinimas arba išlaidų karpymas yra politiškai sudėtingi klausimai. Be to, keičiantis ekonominei struktūrai ir plečiantis mažiau apmokestinamoms veikloms – pavyzdžiui, gynybos sektoriui – tampa vis sunkiau surinkti įplaukų į biudžetą, nors vyriausybė ir didina mokesčius.
Ryškesnius mokestinius pakeitimus Ukraina įgyvendino pernai spalio mėn. Kariuomenės mokestis, įvestas nuo karo Donbase 2014 m. pradžios, padidintas nuo 1,5 iki 5 proc. ir yra taikomas gyventojų ir smulkiojo verslo pajamoms. Taip pat pakeltas pelno mokestis bankams (50 %) ir kitoms finansinėms įstaigoms (25 %). Paskutiniu metu vyriausybė palaipsniui didina tabako ir degalų akcizus, artindama juos prie ES standarto. Vis dėlto akivaizdu, kad kol rusija tęs agresiją, tol Ukraina turės didelį biudžeto deficitą ir jai bus kritiškai svarbi tarptautinių partnerių parama.
Importas viršija eksportą
Kitas su karu ir biudžeto deficitu susijęs ekonomikos sopulys yra stipriai neigiamas užsienio prekybos balansas (–7 % BVP pernai, o šiemet prognozuojama –16 %). Pernai Ukraina importavo beveik dvigubai daugiau prekių, nei eksportavo (pagal vertę atitinkamai apie 77 ir 45 mlrd. USD). Karas tiesiogiai prisidėjo prie šio skirtumo padidėjimo: šalis importuoja daugiau gynybos ir medicinos prekių, o eksportą riboja prarasti gamybiniai pajėgumai, elektros trūkumas ir oru atakuojama infrastruktūra bei uostai. Įprastu atveju prekybos deficitas lemtų užsienio valiutos atsargų nykimą, grivinos nuvertėjimą ir importo brangimą, tačiau TVF programa palaiko centrinio banko rezervų lygį ir padeda šios dinamikos išvengti.
Šiemet Ukrainos eksportas veikiausiai liks susitraukęs. Viena iš priežasčių – šiuo metu sumažėjusi paklausa iš ES, pagrindinės prekybos partnerės. Po Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos ūkininkų protestų dėl per pigių ukrainietiškų prekių, birželio mėn. ES atnaujino apribojimus ukrainietiškoms prekėms (muitai, kvotos). ES ir Ukraina tikisi per vasarą pasiekti prekybos susitarimą, kuris suderintų vidinių ES verslo interesų apsaugą ir ekonominę naudą tiek Ukrainai, tiek pačiai ES.
Dar vienas kainų šuolis
Vėl pasikartojantis iššūkis yra pernelyg spartus kainų augimas. Gegužės mėn. metinė infliacija toliau augo ir siekė apie 16 proc., tačiau, pasak centrinio banko, tai jau turėtų būti kainų augimo pikas. Verta prisiminti, kad kainų šoką 2022 m. daugiausia lėmė pabrangęs maistas ir energija, kai sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos, o dauguma Europos šalių nusprendė izoliuoti rusiją ir ieškojo kitų energijos tiekėjų. Šiuo metu pagrindinės infliacijos priežastys yra darbo jėgos stygius ir dėl to sparčiai augantys atlyginimai bei kylantys mokesčiai ir akcizai, siekiant finansuoti gynybos išlaidas. Taip pat prisidėjo labiau sezoniniai veiksniai – dėl prastesnio derliaus pernai ūgtelėjusios maisto kainos ir brangesnė energija žiemą.
Ukrainos centrinis bankas siekia atkurti kainų stabilumą. Kaip ir 2022 m., taip ir dabar centrinis bankas elgiasi ryžtingai ir stengiasi laikyti bazinę palūkanų normą virš infliacijos lygio (šiuo metu palūkanų norma yra 15,5 %, o 2022 m. kainų šuolio metu ji siekė 25 %). Aukštesnė bazinė palūkanų norma reiškia mažesnę paklausą dėl brangesnio skolinimosi ir didesnių paskatų taupyti laikant indėlius bankuose – taip mažinamas spaudimas kainoms kilti.
Svarbu ir tai, kad infliacijos lūkesčiai, nors ir yra padidėję, lieka stabilūs (po metų tikimasi apie 10 % infliacijos). Pats Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos infliacija sulėtės nuo 15 iki 8 proc., o dar kitais metais grįš į siekiamą 5 proc. tikslą.
TVF programos ateitis
Prieš porą metų Fondui tariantis su Ukraina buvo numatomi du programos etapai: pirmoje pusėje stabilizuoti ekonomiką ir imtis esminių reformų, o karui prislopus ar visiškai sustojus – atstatyti šalį bei plėsti reformų darbotvarkę, taip prisidedant prie integracijos į ES. Panašu, kad kol kas rusija nesiruošia nutraukti puolimo ir sudaryti taikos. Tad ukrainiečiai ir toliau sieks išlaikyti ekonomikos stabilumą ir įgyvendinti kuo platesnę reformų darbotvarkę karo sąlygomis.
Vis dėlto dabartinė Fondo programa artėja link pabaigos. Žinant Fondo įsitraukimo svarbą tiek trumpuoju laikotarpiu stabilizuojant ekonomiką, tiek ilguoju laikotarpiu prisidedant prie šalies rekonstrukcijos ir pritraukiant tarptautinę paramą, ryškėja poreikis dar vienai TVF programai, pasibaigus dabartinei. Gera žinia ta, kad tarptautinė bendruomenė plačiai sutaria dėl įspūdingo Ukrainos progreso įgyvendinant ekonomines reformas, o Ukrainos partneriai turi svarų žodį Fonde. Tarp aktyviausių Ukrainos palaikytojų TVF vykdomojoje valdyboje – ir Šiaurės Baltijos šalių grupė, į kurią patenka ir Lietuva.
