Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad, Lietuvos ekonomikai sparčiai augus 2024 metais, šiemet augimas bus nuosaikus, o 2026 metais, paskatintas didesnio privataus vartojimo, nuoseklaus darbo užmokesčio augimo ir investicijų, kurias ypač skatina Europos Sąjungos parama, augimas turėtų paspartėti. Vis dėlto TVF įspėja, kad išlieka rizikų – silpnesnė, nei tikėtasi, išorės paklausa, ypač iš pagrindinių Lietuvos partnerių euro zonoje, ir prekybos neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti eksportą ir investicijas.
„TVF prognozės patvirtina, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari išorės grėsmėms. Tačiau turime veikti atsakingai. Nuolatinių iššūkių fone parengtas valstybės biudžeto projektas tinkamai atliepia dabartinius šalies poreikius, kuriuos pabrėžia ir TVF ekspertai – būtinybę didinti gynybos ir saugumo išlaidas, didinti žmonių socialinę gerovę bei vykdyti struktūrines reformas, kurios reikalingos siekiant didinti šalies ekonomikos produktyvumą, išlaikant fiskalinę drausmę ir užtikrinant skolos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje,“ – pabrėžia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
2025 metų spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,7 procento. Vartotojų kainų indeksas per pastaruosius 12 mėnesių daugiausia kilo dėl didesnių akcizų, maisto ir paslaugų kainų. TVF vertinimu, 2025 metais turėtų būti pasiektas infliacijos pikas, todėl infliacija palaipsniui mažės ir vidutiniu laikotarpiu išliks šiek tiek didesnė nei 2 procentai. TVF pabrėžia būtinybę didinti ekonomikos produktyvumą, siekiant sumažinti sąnaudų spaudimą kainoms ir išsaugoti šalies konkurencingumą.
TVF pažymi, kad nors Vyriausybė yra įsipareigojusi užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, 2026 metais deficitas ir skola padidės dėl siūlomų didinti gynybos išlaidų, kurios kitąmet turėtų būti didžiausios Lietuvos istorijoje, ir išlaidų, skirtų gyventojų pajamoms ir socialiniam saugumui didinti. TVF įspėja, kad ateityje Lietuvos viešųjų finansų politikos iššūkiai bus susiję su demografiniais pokyčiais ir gynybos bei saugumo priemonių finansavimo poreikiais, todėl būtina efektyviai mobilizuoti tvarius pajamų šaltinius ir gerinti išlaidų efektyvumą.
„Svarbu ir toliau plėsti Lietuvos finansų ir kapitalo sektorių – tai sustiprintų ekonomikos potencialą ir palaikytų solidų augimą ateityje. Atsižvelgiant į padidėjusį gynybos finansavimo poreikį, būtų ypač naudinga išvystyti valstybės leidžiamą mažmeninį investavimo produktą gyventojams, kurį būtų galima įsigyti mažomis sumomis. Tai leistų pasiekti kelis tikslus: Vyriausybė galėtų lengviau ir pigiau pasiskolinti, gyventojai įdarbintų savo santaupas ir gautų garantuotą grąžą, būtų puoselėjama investavimo kultūra ir plečiami gynybos bei finansų sektoriai,“ – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
TVF vertinimu, Lietuvos bankų sektorius išlieka atsparus – kapitalo ir likvidumo rodikliai gerokai viršija reguliacinius reikalavimus, indėlių augimas stiprus, paskolų portfeliai plečiasi. Bankų pelningumas išlieka solidus, o turto kokybė aukšta – neveiksnių paskolų lygis istoriškai žemas. Nebankinis sektorius Lietuvoje yra santykinai nedidelis, tačiau, atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančią finansinių technologijų veiklą, svarbu ir toliau užtikrinti veiksmingą sektoriaus priežiūrą. Nekilnojamojo turto rinka išlieka aktyvi dėl sumažėjusių palūkanų normų ir nuoseklaus darbo užmokesčio augimo. Svarbu, kad makroprudencinė politika išliktų lanksti, išlaikant budrumą reaguojant į nuolatines prekybos įtampas ir kibernetinio saugumo grėsmes.
Reaguojant į neigiamus demografinius pokyčius, labai svarbu stiprinti daugiapakopės pensijų sistemos finansinį ir socialinį stabilumą. Siekiant užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, būtina parengti visapusišką strategiją, apimančią šiuos elementus.
Išsamiau su TVF pranešimu susipažinti galite čia.
