Lietuvos penkiolikmečiai gerais kūrybinio mąstymo gebėjimai. Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13–20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių.
Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų (32), Izraelio (32) rezultatais.
Tyrimai buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti originalias idėjas, generuoti kūrybines idėjas, vertinti ir tobulinti kitų pasiūlymų idėjas. Kūrybinio mąstymo gebėjimų vertinimo užduotys apėmė keturias sritis: rašyti raišką, vaizdinę raišką, socialinių problemų sprendimą ir mokslinių problemų sprendimą.
Lietuvos mokiniai geriau vaizde rašytinės ir raiškos reikalaujančias užduotis, taip pat jiems geriau sekėsi kurti originalias idėjas.
Aukščiausius rezultatus kas ketvirtas Lietuvos mokinys
Lietuvoje aukščiausiai kūrybinio mąstymo gebėjimus pademonstravo 26 proc. mokinių – šie mokiniai viduriniai 5 arba 6 lygmenį (EBPO – 27 proc.). 6 lygmenį pasiekę mokiniai geba kurti originalias idėjas, įskaitant nepažįstamus kontekstus, naudoti raštinę ir vaizdinę raišką, nustatyti socialinių ar mokslinių problemų sprendimų problemas ir pasiūlyti originalius sprendimus, netikėtais būdais derinant vaizdinius elementus ir perteikiant originalią interpretaciją.
80 proc. šalies mokinių kūrybinio mąstymo srityje ne žemesnį kaip 3 pasiekimų lygmenį – rezultatas reikšmingai nesiskiria nuo EBPO vidurkio (78 proc.). 3-ią pasiekimų pasiekę pasiekę moku geba suformuluoti tinkamas idėjas, kaip paprastas ir sudėtingas raiškos ir problemų sprendimo užduotys, o spręsdami jų žiniomis problemas demonstruoja gebėjimą generuoti originalias idėjas ar sprendimus. Iš tyrime dalyvavusių 64 šalių 21 šalyje daugiau nei 1 iš 2 mokinių nepasiekė 3-čio pasiekimų lygmens.
Palankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje (SEK) aplinkoje gyvenančių Lietuvos mokinių kūrybinio mąstymo rezultatai aukštesni nei nepalankioje SEK aplinkoje gyvenančių jų bendraamžių.Visose šalyse aukštesnio SEK statuso mokiniai pasiekia aukštesnius rezultatus.
Lietuvoje merginų kūrybinio mąstymo rezultatai buvo vidutiniškai 3,5 taško aukštesni nei vaikinų. Visose PISA tyrime dalyvavimo šalyse ir teritorijose vaikinų kūrybinio mąstymo rezultatai buvo žemesni nei merginų.
78 proc. mokinių kūrybinė veikla yra maloni
Lietuvoje 84 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad būtų galima kurtiu beveik bet kuriame dalyke (EBPO šalių vidurkis – 82 proc.). Šių mokinių rezultatai aukštesni.
Iš esmės mokinių nurodytas vaizduotės, mąstymo atvirumo ir kūrybinio saviveiksmingumo lygis palyginti aukštas. Vidutiniškai visose EBPO šalyse šios mokinės nuostatos yra teigiamai susijusios su kūrybinio mąstymo rezultatais. Lietuvoje 78 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad kūrybinė veikla jiems yra maloni.
Lietuvoje 69 proc. mokinių nurodė, kad jiems įdomu žinoti, kaip viskas veikia, 62 proc. mokinių nori suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi.
Lietuvoje 65 proc. penkiolikmečių mokinių tikisi įgyti aukštąjį išsilavinimą.
75 proc. mokinių teigia, kad mokytojai vertina jų kūrybingumą
Lietuvoje 65 proc. mokinių nurodė, kad mokytojai jiems skiria pakankamai laiko kūrybiniams užduočių sprendimams sugalvoti (EBPO šalių vidurkis – 63 proc.). Visose tyrime dalyvaujančiose šalyse mokiniai, teigiantys, kad jų mokytojai vertina mokinių kūrybiškumą (75 proc.) daugiausia pademonstravo aukštesnius kūrybinio mąstymo rezultatus.
Lietuvoje 96 proc. (EBPO – apie 90 proc.) mokinių mokosi mokyklos, kurių vadovai gali būti beveik visuose dalykuose ar kūrybiškumą galima išugdyti.
Lietuvos mokiniai turi galimybę kartą per savaitę ar didžiausioje mokykloje lankytinas dailės (73 proc.), dramos54 proc.), kūrybinio rašymo (33 proc.) ar kompiuterinio programavimo (58 proc.) užsiėmimus.
Skaitmeninių išteklių naudojimo įtaka nevienareikšmė
Būdami mokykloje, skaitmeninius išteklius mokymosi tikslai vieną valandą ar ilgiau naudoja 61 proc. Lietuvos mokinių, o už mokyklos ribų – 57 proc. (EBPO vidurkiai: 55 proc. ir 50 proc.). Panašiai kaip ir matematinio rašymo atveju skaitmeninių išteklių naudojimas turi nedidelę teigiamą įtaką mokinių kūrybinio mąstymo rezultatams, tačiau tik iki tam tikros ribos.
Apie tyrimą
EBPO PISA 2022 tyrimo skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtos mokslų raštingumo rezultatai paskelbti praėjusių metų gruodį. Jie rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtosmokslinio rašto rezultatai išliko panašūs kaip prieš kelerius metus ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei reikšmingai lenkia visų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį. Tyrime iš viso kainos 81 šalis.
To tyrimo kūrybinio mąstymo dalyje tikrai 64 šalys, iš jų – ir Lietuva.
