Tobulėjant IT technologijoms ir „blockchain“ platformoms, atsirado naujas sutarčių tipas – išmaniosios sutartys.
Šiame straipsnyje apžvelgsime išmaniąsias sutartis ir kaip jos naudojamos šiandien.
Kas yra išmaniosios sutartys. Paaiškintos protingos sutartys
Kas yra protinga sutartis? Tai tarsi skaitmeninis susitarimas, kuris veikia atskirai, o visos sąlygos įrašytos tiesiai į kodą. Ji veikia blokų grandinės tinkle, todėl sutartis automatiškai vykdoma ir įgyvendinama, kai įvykdomos nustatytos sąlygos.
Tarpininkų, pvz., teisininkų ar bankų, nereikia, nes sutarties taisyklės yra skaidrios ir nekeičiamos. Iš esmės išmaniosios sutartys kriptovaliutų srityje supaprastina ir apsaugo operacijas, todėl jos tampa greitesnės, efektyvesnės ir mažiau priklausomos nuo trečiosios šalies priežiūros.
Istorinis fonas
Išmaniųjų sutarčių koncepcija atsirado 1990-ųjų viduryje, kai kompiuterių mokslininkas ir kriptografas Nickas Szabo pirmą kartą pasiūlė šią idėją.
Jis numatė skaitmeninį protokolą, kuris galėtų automatiškai įvykdyti sutarties sąlygas, kai tenkinamos iš anksto nustatytos sąlygos, panašiai kaip prekybos automatas, išduodantis užkandžius, kai įdedama teisinga pinigų suma.
Tačiau tik tada, kai atsirado „blockchain“ technologija, ypač kai 2015 m. buvo paleista „Ethereum“, išmaniosios sutartys pradėjo populiarėti. „Ethereum“ blokų grandinė suteikė kūrėjams įrankius sukurti ir paleisti kodą, kuris galėtų savarankiškai tvarkyti sudėtingas sutartis. Šis proveržis paskatino naujų decentralizuotų programų bangą, kuri sukrėtė viską automatizuojant operacijas ir pašalinant tarpininkų poreikį.
Kaip veikia išmaniosios sutartys
Išmaniosiose sutartyse naudojamos paprastos komandos „jei / kada… tada…“, įrašytos į blokų grandinę. Jie automatiškai atlieka tokias užduotis kaip lėšų išleidimas, turto registravimas arba pranešimų siuntimas, kai įvykdomos sąlygos. „Blockchain“ pastovumas užtikrina, kad sandoriai būtų matomi tik įgaliotoms šalims.
Išmaniosios sutartys gali būti gana sudėtingos, apimančios įvairias sąlygas, dėl kurių visi turi susitarti. Tai reiškia, kad reikia nuspręsti, kaip bus registruojamos operacijos, tvarkyti visas išimtis ir išsiaiškinti, kaip išspręsti ginčus.
Kiekvienas tinklo mazgas saugo visų išmaniųjų sutarčių kopijas kartu su „blockchain“ ir operacijų duomenimis. Kai sutartis gauna lėšų, visi mazgai vykdo sutarties kodą, kad susitartų dėl rezultato, užtikrinant, kad viskas vyktų sklandžiai be centrinės institucijos.
Ne kiekviena blokų grandinė gali sudaryti automatizuotas sutartis, todėl pravartu žinoti, kurios gali, o kurios ne. Tokios platformos kaip „Ethereum“, „Arbitrum“, „Avalanche“, „Base“ ir „BNB Chain“ tai daro, kitos, pavyzdžiui, „Bitcoin“ bazinė grandinė, to nedaro. Pagrindinis skirtumas yra tas, ar blokų grandinė gali valdyti ir saugoti sudėtingą logiką. Sudarius išmaniąją sutartį, ji paprastai lieka tokia, kokia yra, net ir tiems, kurie ją sukūrė. Šis stabilumas padeda atsispirti cenzūrai ir neleidžia lengvai jį išjungti.
Išmaniųjų sutarčių rūšys
Išmaniosios sutartys blokų grandinėje paprastai skirstomos į tris tipus:
Protingos teisinės sutartys
„Smart Legal“ sutartys yra sukurtos taip, kad atitiktų formalius teisinius susitarimus, o tai reiškia, kad dalyvaujančios šalys yra teisiškai atsakingos už sutarties sąlygų laikymąsi. Tai gali būti nuo sutarčių, kurios palengvina kriptovaliutų konvertavimą į fiat, iki sutarčių, kurios tvarko nekilnojamojo turto registraciją.
Daugelis esamų išmaniųjų sutarčių yra legalaus pobūdžio ir remia įvairias platformas, įskaitant kriptovaliutų mainus, DeFi projektus, GameFi projektus ir blokų grandinėmis pagrįstas platformas, tokias kaip NFT prekyvietės ir nekilnojamojo turto žetonų platformos.
Decentralizuotos autonominės organizacijos
DAO yra bendruomenės, kurias valdo taisyklių rinkinys, užkoduotas išmaniosiose sutartyse. Nustačius šias taisykles, DAO naudoja šias sutartis, kad jas įgyvendintų, sukurtų teisinius apsaugos mechanizmus ir skiria nuobaudas už pažeidimus. Iš esmės DAO išmaniosios sutartys veikia kaip organizacijos įstatymai ir „skaitmeninė“ biurokratija.
Pavyzdžiai: Decentraland, Uniswap, Polkadot ir MakerDAO valdymo protokolai. Šiuose projektuose valdymą valdo vietinių žetonų turėtojai, kurie gali siūlyti pakeitimus (pvz., koreguoti mokesčių struktūras, pakeisti blokų grandinės kodą arba pridėti / pašalinti parachainus) ir dėl jų balsuoti. DAO sutartys tvarko balsavimo procesą ir skaičiuoja balsus.
Taikymo logikos sutartys
ALC veikia pagal valdymo programą ir pirmiausia jiems pavesta valdyti šios programos ir blokų grandinės sąveiką. Pavyzdžiui, ALC gali palengvinti daiktų interneto įrenginių integravimą su blokų grandine.
Privalumai iš protingos sutartys
Blockchain naudojimo pranašumai yra įspūdingi asmenims, įmonėms ir vyriausybėms.
Skaidrumas: Viena didžiausių privalumų yra skaidrumas. Kiekviena „blockchain“ operacija yra vieša ir gali būti patikrinta, todėl pridėjus duomenis jų pakeisti nebegalima. Tai reiškia, kad galite pasitikėti, kad išmaniosios sutartys yra saugios ir nebuvo sugadintos, todėl galite būti ramūs, nesvarbu, ar naudojatės jomis asmeniškai, ar verslui.
Sąnaudų efektyvumas: Išmaniosios sutartys pasirūpina daugybe darbo, kai reikia sudaryti ir valdyti susitarimus. Kadangi jiems nereikia tarpininkų, tokių kaip teisininkai, bankai ar brokeriai, jie taupo pinigus ir supaprastina procesus.
Pasitikėjimo kūrimas: Kadangi išmaniosios sutartys yra automatizuotos, jos sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir sukuria pasitikėjimą tarp šalių.
Saugi saugykla ir atsarginės kopijos: Duomenų praradimas yra didelė rizika bet kuriai organizacijai. Nors atsarginės kopijos yra svarbios, jos ne visada yra patikimos. Tačiau „blockchain“ technologija saugo duomenis daugelyje mazgų, todėl daug mažesnė tikimybė, kad jie bus prarasti arba sugadinti tol, kol veikia pati „blockchain“.
Saugumas: Išmaniosios sutartys yra neįtikėtinai saugios dėl pažangių šifravimo ir saugos protokolų. Tai vieni saugiausių įrankių, skirtų šiandieniniam sandoriams tvarkyti, siūlantys stiprią apsaugą nuo įsilaužimo ir klastojimo – kaip ir kriptovaliutos.
Naudojimo atvejai
Žetonų išmaniosios sutartys kriptovaliutoje yra naudojamos tam tikrų skaitmeninių žetonų kūrimui, valdymui ir nuosavybės teisei priskirti blokų grandinės tinkluose. Šios sutartys užprogramuoja išduodamų žetonų funkcijas, suteikdamos jiems įvairius vaidmenis.
Pavyzdžiui, jie gali leisti žetonus naudoti kaip programėlių naudingumo atpažinimo atpažinimo atpažinimo žetonus (siūlo funkcijas ar pranašumus programoje), valdymo žetonus, suteikiančius savininkams balsavimo teisę protokole, saugos žetonus, vaizduojančius įmonės akcijas, arba NFT, kurie reiškia unikalių nuosavybės teisę. fizinis ar skaitmeninis turtas.
Išmaniųjų sutarčių pavyzdžiai
Išmaniųjų sutarčių pavyzdžiai:
Ethereum. Ethereum leidžia kūrėjams kurti dapps ir yra daugelio DeFi projektų pagrindas. Išmaniosios sutartys „Ethereum“ yra ypač lanksčios, tvarko viską nuo realaus turto pavertimo skaitmeniniais žetonais iki operacijų automatizavimo. Tai daugelio novatoriškos „blockchain“ veiklos centras.
Tada yra Binance išmanioji grandinė. Jis garsėja savo greičiu ir efektyvumu. Nors jis suderinamas su Ethereum, jis siūlo mažesnius mokesčius ir geresnį našumą, todėl yra puikus pasirinkimas įvairiems projektams. Dėl šių pranašumų tai tapo populiariu pasirinkimu DeFi projektams ir tokenizavimui.
Polkadot. „Polkadot“ yra skirtas skirtingų blokų grandinių sujungimui. Tai leidžia jums sukurti lygiagrečias blokų grandines, kurios gali sąveikauti viena su kita, ir palaiko išmaniąsias sutartis įvairioms programoms, pagerindama blokų grandinės sąveiką.
Grandinės grandis. „Chainlink“ yra tarsi tiltas, jungiantis išmaniąsias sutartis su realiu pasauliu, pateikdamas joms išorinius duomenis. Dėl decentralizuotų orakulų šios sutartys gali pasiekti informaciją realiuoju laiku, todėl jos tampa dar dinamiškesnės ir pritaikomos.
Ateitis iš protingos sutartys
Išmaniųjų sutarčių ateitis yra šviesi ir kupina potencialo. Technologijoms nuolat tobulėjant, šios sutartys bus išmanesnės, saugesnės ir efektyvesnės. Taip yra dėl nuolatinių „blockchain“ technologijų atnaujinimų ir geresnių programavimo įrankių.
Tikėtina, kad šios technologijos sutartys sukels revoliuciją ne tik finansų ir teisės sektoriuose, bet ir tokiose srityse kaip tiekimo grandinės valdymas ir vyriausybės operacijos. Apskritai, išmaniosios sutartys ruošiasi tapti pagrindine jėga formuojant mūsų skaitmeninio pasaulio ateitį.